Maskviečiai masiškai kraustosi į kaimą, kad lauktų, kol sode įsitaisys
Neseniai išgirdau du sugluminusius skaičius. Pirmoji yra informacija, kad balandžio pradžioje apie 850 000 gyventojų išvyko iš Maskvos savo automobiliais ir... jie atgal į sostinę neįvažiavo. Antrasis skaičius buvo paskelbtas JT Pasaulio maisto programos (WFP) vykdomojo direktoriaus Davido Beazley pranešime. Pareigūnas teigė, kad pandemija gali sukelti tikrai biblinio masto badą - dabar pasaulyje nepakankamai maitinasi 821 mln. vyras. Jei per ateinančius keturis mėnesius nepavyks išspręsti viruso padėties, badaujančių žmonių skaičius gali išaugti iki 1,5 mlrd.
Jūs klausiate: "Kaip, šie du skaičiai yra susiję?" Tai labai paprasta! Maisto trūkumas yra labai reali problema! Ir čia neturėtumėte tikėtis malonių iš valstybės, turite tai nuspręsti patys. Akivaizdu, kad „kaimo maskviečio“ sąvoka įgauna matomą formą ir nustoja būti pokštas. 150 km spinduliu nuo sostinės yra daug apleistų kaimų, kuriuose galite nusipirkti nedidelį sklypą vos už centą žemė su pastatais (na, negalima jais pasikliauti - dažniausiai namai ir pastogės yra apgailėtinos būklės ir reikalauja remontas). Masinis maskviečių išvykimas į kaimą netiesiogiai rodo, kad žmonės nusprendė susitvarkyti su maisto auginimu asmeniniuose sklypuose.
Interpoliuoju situaciją kaime, kuriame gyvenu jau 5 metus (aš įsikūręs 150 km nuo Belokamennaya). Taigi, oficialiai užregistravome 9 gyventojus. Trys gatvės, apie 60 pastatų. Aš dar kartą patikslinsiu: turint tik devynis gyventojus, apleistų namų praktiškai nėra. Kas juos apgyvendina? Sprendžiant iš to, kaip mano kaimas atgijo vasarą, maskviečiai šiuos namus naudojo kaip dachas, t. sezoniškai. Man pavyko susipažinti su daugeliu.
Šį pavasarį padėtis kardinaliai pasikeitė. Daugelis mano kaimynų į kaimą atvyko kovo pabaigoje ir ketina čia likti iki rudens. Kai kurie maskviečiai, kaip ir aš, nusprendė persikelti į kaimą nuolat gyventi, t. gyvena čia nuolat ir ne tik vasaros sezonu. Ir vis dėlto stebina tai: anksčiau daugelis vasaros gyventojų nesivargino agurkais, bulvėmis ir pomidorų (jų nusipirkti vietiniame turguje), mieliau sėti kiemo veją žolė. Dabar šiam „sibarizmui“ pasibaigė. Vejos ir gultų beveik niekas neturi, tačiau matomos net lovos su daigais. Kaimynai aktyviai sodina bulves, jau valgo jų ridikėlius ir jauną žalią svogūną.