Kodėl moterys po 50 metų dažniau išsiskiria ir renkasi vienatvę - tikra istorija
Pastaruoju metu, net sakyčiau, pastebėjau tokią keistą tendenciją: vyresnės nei 45 metų ir dažniau net po 50 metų susituokusios poros ėmė skirstytis. Norėdami išsiskirstyti amžinai, paduokite skyrybas dalindami turtą (jei įmanoma) ir gyvenkite atskirai. Tarp savo draugų ir net giminaičių suskaičiavau 6 tokias poras, iš kurių 2 poros susikūrė iškart po pamokų, o likusios - maždaug nuo studijų metų. Ir ne viena pora susikūrė pilnametystėje, būdama 30 metų.
Visiems iš šalies atrodo, kad viena iš šių porų tapo neištikima pusei ar tiesiog įsimylėjo. Tačiau realybė pasirodė kur kas proziškesnė.
Kas tik galėjau, klausiau apie skyrybų priežastis. Taip, vienas įvykis įvyko būtent todėl, kad vyras susirado kitą žmoną, jaunesnę. O likusieji... Dar 4 skyrybų atvejai įvyko, nes viena iš poros nusprendė, kad geriau gyventi atskirai. Ir teisingiau būtų pasakyti vieną. Nes šios skyrybos įvyko moterų iniciatyva.
Mane šiek tiek nustebino tokia padėtis. Aš visada maniau, kad moterys daugeliu atvejų yra vergės. Arba, švelniai tariant, jie pašaukti ištikimai tarnauti šeimai. O vyrą ir vaikus visą gyvenimą. Tačiau tuo pat metu jie dažnai pamiršta apie save, apie savo asmeninę laimę. Ir dabar mada tapo vienatve, arba moterys paprasčiausiai tapo pakankamai stiprios ir suprato, kad joms lengviau gyventi be vyrų. Greičiau antrasis.
Tatiana (mano draugė nuo vaikystės) išsiskyrė su vyru prieš 3 metus. Taip ji man pasakojo savo istoriją.
- Šeima negali egzistuoti be skandalų. Bet dažnai ištverdavau vyro įžeidimus ir net viešai. Kol buvau užsiėmusi buitimi ir mažais vaikais, „sėdėjau“ namuose, vyras uždirbo pinigus šeimai. Todėl, žinoma, negalėjau sau leisti per griežtų išpuolių, buvau priklausoma nuo šeimos galvos. Bet kai jauniausias ėjo į darželį, aš ėjau į darbą, tarsi būtų lengviau.
Darbe man sekėsi gerai, mane paaukštino, pakėlė atlyginimą. Aš pradėjau gauti tą pačią sumą kaip ir mano vyras. Bet jis dirbo tik darbe. Aš dirbau įmonėje, tada grįžau namo ir dirbau namuose: gaminau maistą, valiau, skalbiau ir lyginau, o vaikus prižiūrėjau tik aš. Nelieka laiko sau, kai reikia pasivaikščioti su vaiku, vesti į vystymosi ratelius, pasiimti, auklėti. Vyras tik kartais prisijungė prie proceso, visą laiką dingo darbe.
Kai aš jam pasakiau, kad mes uždirbame tiek pat, bet tik jis vėluoja darbe, jis įsižeidė ir vėl tai išreiškė man. Jam visada reikėjo mano dėmesio, supratimo, mano dalyvavimo sprendžiant jo net ir nereikšmingas problemas. Bet man niekada nepavyko pas jį pasimesti mintimi, kad man taip pat to reikia.
Praėjo metai, vaikai baigė mokyklą ir mokėsi toliau. Jie pradėjo savo suaugusiųjų gyvenimą. Tačiau skandalai ir nesusipratimai tęsėsi ir dėl kasdienybės. Kažkuriuo metu mane apėmė depresija. Nusprendžiau paimti nepanaudotas atostogas ir pailsėti. Neturėjau laiko nei į pietus, nei kur kitur. Aš tiesiog norėjau pabūti tyloje, ramybėje, viena. Paprašiau vyro, kad atostogų metu prižiūrėčiau vaikus, ir pati išvykau į kaimą. Draugams buvo leista savaitę pabūti savo dachoje.
Gyvenimas gamtos apsuptyje retai apgyvendintame kaime emociškai labai iškrauna. Norėjau grįžti į miestą, bet ne namo. Tada likusiam atostogų mėnesiui išsinuomojau butą kitapus miesto.
Kai po mėnesio grįžau namo pas šeimą, vyras man pasirodė svetimas. Laikui bėgant, aš vėl pripratau, bet supratau, kad meilės seniai nebėra. Visus pastaruosius metus buvo įprotis, buvo pareigos jausmas, norėta mylėti. Tačiau vienos šeimos, besiremiančios abipuse meile ir tarpusavio pagarba, seniai nebėra.
Aš apsisprendžiau. Išsiskyręs. Aš vis tiek visiškai nesigailiu. Dabar jaučiuosi laiminga!
Aš atostogauju (nors atlyginimas yra tas pats), su malonumu grįžtu po darbo. Aš nevaikštau kaip ta beždžionė iš animacinio filmo, be galo šluostanti visus šeimos narius, galiu sau leisti netrukdyti gaminti namie, kai pavargstu po sunkios dienos, o eiti į kavinę. Man nereikia gaišti laiko skalbiant ir lyginant tokiais kiekiais.
Nustojau vartoti vaistus, nusiraminau. Einu į šokius, mokausi mėgstamiausio tango. Bendrauju su įdomiais žmonėmis ir skiriu savo gyvenimą sau. Visą gyvenimą gyvenau dėl artimųjų laimės. Manau, kad dabar nusipelno gyvenimo sau ir savo asmeninei laimei.
PS: Daugeliu atžvilgių sutinku su Tanja. Galite apklausti išsiskyrusias moteris - dauguma jums pasakys tą patį. Bet nemanykite, kad šiuo straipsniu aš agituoju moteris skirtis. NE. Tiesiog vyrai, nepamirškite, kad jūsų žmonos yra gyvos, mylinčios ir labai reikalingos meilės bei rūpesčio.
AČIŪ IŠ ANKSTO PATINKAMAI;) IR PRANEŠIMAS KANALUI.
Kaip sulėtinti senėjimą ir palaikyti kolageno bei elastino gamybą?
Kinai pataria vaikščioti keturiomis, kad pagerėtų smegenų kraujotaka. Ir kaip pataria Bubnovskis ir Pilatesas