Ar žinojote, kodėl prieš klijuojant prie žaizdos pjaunamas tinkas?
Anksčiau tiek kartų nusipirkau tinkų, ypač vasarą, kukurūzų sezono metu, tačiau niekada nedariau pjūvių. Aš net nežinojau, kad taip yra geriau.
Nepastoviu oru ledas yra gana dažnas. O kritimai nutinka gana dažnai. Taigi vieną iš šių „laimingų“ dienų, kai temperatūra buvo nulinė, man pavyko šnipinėti. Buvau be pirštinių, o rankos natūraliai ėmėsi veiksmų, bandydamos sušvelninti smūgį. Nieko daug neįvyko, išskyrus žaizdą ant delno ir pirštų. Laimei, netoliese buvo vaistinė, ir aš nuėjau ten nusipirkti vandenilio peroksido ir pleistro.
Šis „laimingas“ incidentas įvyko dar gruodį. Bet tik dabar pagalvojau, kad galėčiau pasakyti kitiems skaitytojams apie šį metodą. Faktas yra tas, kad vaistininkė buvo tokia maloni, kad nusprendė man padėti ir dezinfekuoti žaizdas peroksidu bei padėti man užklijuoti pleistrą.
Kalbant apie tinką, ji nuėjo už prekystalio žirklėms. Grįžusi ji ėmė pjauti tinką ir tvirtinti skersai. Aiškumo dėlei parodysiu nuotraukoje.
Nustebau ir natūraliai paklausiau, kodėl reikia daryti tokius pjūvius. Na, ji paaiškino, kad šis tvirtinimo būdas yra geresnis. Geriau laikosi ir gerai laikosi. Išties, jis gerai išsilaikė iki dienos pabaigos, neslydo, kaip dažnai nutiko anksčiau, ir teko klijuoti naują tinką. Šis metodas taip pat pasirodė esąs ekonomiškas.
Dėl nedidelio klostės (jei, žinoma, kalbu taisyklingai), abiejų absorbuojančio padėklo pusių kraštai laikosi daug geriau. Šie kraštai, kai dažniausiai buvo klijuojamas tinkas, visada liko išlindę ir leido drėgmę ir dulkes. Ir dabar viskas yra hermetiškai klijuota ir net plauna indus normaliai, nešlapindama žaizdos vietos. Naudoti;)
AČIŪ IŠ ANKSTO PATINKAMAI;) IR PRANEŠIMAS KANALUI.
Kaip lengvai „nulaužiu“ graikinį riešutą. Šerdis lieka nepakitusi
Kaip aš lengvai išvalau žalias nuosėdas iš vandens butelio