Kaip ir kodėl tarp lysvių 4 ha plote pasodinti medžių sodinukų plantaciją

Viskas prasidėjo nuo įprastų jay triukų, kurie kažkokiu būdu palaidojo gilę mūsų vasarnamyje po agrastu ir pamiršo. Gilė išsirito pavasarį ir per porą metų pavirto gražiu sodinuku, pavėluotai atrastu derliaus nuėmimo metu. Nekviestą svečią buvo nuspręsta persodinti į nuolatinę vietą. O po 5 metų iš ąžuolo, laisvai augusio morkų sodo viduryje, mano vyras surišo pirmąją silpną šluotą, kad morkos per daug neužtuštų.

Tada prie dachos pasirodė nedidelė mėlyna eglutė, kurią dovanojo Kazanės vandens parkas (joje vyko ekologinė akcija „Žalioji šalis“).

Nuo tada kasdami žemę po rudeniu ir rūpindamiesi vaisių daigais, nuolat rasdavome arba šermukšnio daigą, tada išdygusį viburną, arba gudobelę. Visiems daigams buvo skirtas kampelis, kuriame jie kol kas taikiai užaugo.
Mes paragavome ir nusprendėme pasiimti gilių, sekdami jay pavyzdžiu. Taip atsirado pirmoji ąžuolų eilė.

Rudeninio pasivaikščiojimo metu po miestą po besidriekiančiais kaštonais buvo aptikta visa krautuvėlė - tarp geltonų lapų blizgančiais šonais blizgėjo riešutai.

Kitą pavasarį jauni kaštonai vieningai išsirito prie dachos.

Kodėl gi nepabandžius auginti kai kurių auginių? Piramidės tuopos gerai dauginasi auginiais, be to, jos auga labai greitai.

Spygliuočių krūmų auginiai yra gana kaprizingi. Bet jei kasti kadagio šakelę, o po metų pavasarį ją atskirti, daigas lengvai išaugs.

Paskutiniai du „žalieji draugai“ šalyje pasirodė žiemą. Po Naujųjų metų buvo nupirkti artimiausiu „Penkiese“ už juokingą kainą - 9 rubliai už vienetą.

Eglės „Konik“ žiemą išgyveno sniego duobėje, o pavasarį, nepaisant mūsų didelių abejonių, rodydamos didelę norą gyventi, jos įkūrė naujas minkštas adatas.

Taip šeima, kurioje užaugo dvi dukros, pasistatė kaimo namą, tačiau sūnaus nėra, jie turi sodinti ir sodinti medžius, kad kažkaip pateisintų patarlę.

Ir jie visada turi kur „įsikurti“: arba mieste vyksta akcija „Pasodink medį“, tada darbe, tada kaimynams reikia „Kalinkos“.