Kodėl ant mano kopūstų daugelį metų nebuvo kenkėjų.

Toks, iš pirmo žvilgsnio, lengvai užauginamas baltasis kopūstas sodininkui iš tikrųjų gali sukelti daug rūpesčių. Ir viena iš svarbių problemų yra nesibaigiantys kenkėjai, kurie stengiasi kaupti kopūstų lapus ir juos sunaikinti.

Tai tik nenaudojama jų naikinimui. Kiek cheminių daugkartinių kopūstų apdorojimų atliekama pasėliams išsaugoti.

Deja, tada visa laikina chemija neigiamai veikia mūsų kūną.

Ką daryti norint išsaugoti kopūstus ir nepakenkti sau?

Atsakymas yra ir stebėtinai paprastas: naudokite įprastą valerijoną.
Norėdami paruošti tirpalą, jums reikės trijų litrų vandens ir vieno tinktūros butelio.

Kai kurie sodininkai į vandenį įlašina muilo ar šampūno, kad tirpalas nenuvarvėtų nuo lapų, o prie jų priliptų.

Bet aš jums sakau tikrai, kad valerijonui nereikia papildomų ingredientų. Jo ėsdinantis kvapas jau gerai išsilaiko daržovių pasėliuose.

Ir šios priemonės veiksmingumo paslaptis yra būtent kenkėjų, turinčių jiems nemalonų kvapą, atbaidymas.

Žinoma, kai barstote kopūstus, kad pašertumėte, tada tikrai geriau pridėti muilo. Tai padės tirpalui likti ant lapų ir maitins augalą naudingomis medžiagomis.

Taip pat galite naudoti specialius klijus, kuriuos galima įsigyti parduotuvėse. Skirtingai nei muilas, lietus jų beveik nenuplauna.

Kad neišleisčiau pinigų šių medžiagų pirkimui, tiesiog dažniau purškiu kopūstus. O tuo atveju, kai oras sausas, dažnai gydyti nereikia.

Ir, žinoma, likus savaitei iki derliaus nuėmimo, o gal ir dviem, kopūstų geriau nepurkšti. Tegul jis išsiskleidžia, kad valerijonas nebūtų jaučiamas gaminant maistą.

Metodas buvo mano išbandytas kelis kartus. Jau daugiau nei penkerius metus ant mano kopūstų nebuvo kenkėjų.

Tikiuosi, kad mūsų straipsnis buvo jums naudingas, ir kaip dėkingumo ženklą prašau pakelti pirštą aukštyn ir nepamirškite užsiprenumeruoti kanalo. Iki kito karto!