Mokslininkams pirmą kartą pavyko gauti stabilų karštą juodąjį ledą, kuris tikriausiai egzistuoja kitų planetų žarnyne.
Vanduo turi daug daugiau neįtikėtinų formų, nei daugelis iš mūsų gali įsivaizduoti. Taigi, kito eksperimento metu mokslininkams pavyko gauti gana keistą formą - karštą juodą ledą (arba kitu būdu superjoninis ledas), kuris tikriausiai gali egzistuoti tokių planetų kaip Uranas ir Neptūnas.
Kitas eksperimentas su vandeniu ir jo rezultatai
Argonne nacionalinės laboratorijos inžinieriai nusprendė atlikti eksperimentą virš vandens. Mokslininkai nusprendė gauti vandens fazę, vadinamą superjoniniu ledu, kuri susidaro esant itin aukštai temperatūrai ir slėgiui.
Dėl šio perėjimo vandens molekulės yra atskiriamos į vandenilio ir deguonies jonus. Tada deguonies jonai suformuoja gardelę, primenančią kubą, aplink kurią beveik netrukdomai juda vandenilio jonai.
Visa tai suformuotam ledui suteikia gana didelį laidumą, mažą tankį ir tamsią spalvą.
Šio ledo egzistavimo teorija buvo kuriama kelis dešimtmečius, o pirmieji tikri eksperimentai laboratorijose pradėti atlikti tik praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje. Pirmoji sėkmė atėjo 2019 m., kai laboratorijoje pavyko gauti superjoninį ledą, tačiau tik kelias sekundės dalis.
Kito eksperimento metu mokslininkams vis tiek pavyko gauti karšto juodojo ledo. Norėdami tai padaryti, mokslininkai iš pradžių taikė aukštą slėgį, išspausdami vandens mėginį į vadinamąjį deimantinį priekalą. Tada vanduo buvo šildomas naudojant lazerius ir tik tada, naudojant didelės energijos šaltinį Rentgeno šviesa, vadinama išplėstiniu fotonų šaltiniu (APS), mokslininkai ištyrė gautą rezultatą dizainas.
Taigi eksperimentai parodė, kad mokslininkams tikrai pavyko gauti superjoninį ledą, ir jis pradėjo susidaryti net esant 627–1627 laipsnių Celsijaus temperatūrai ir 20 laipsnių slėgiui gigapaskalių.
Įdomu tai, kad teorija numatė, kad karštas juodas ledas gali susidaryti tik esant žymiai didesniam slėgiui. Tai mokslininkams buvo netikėta.
Be to, inžinieriai taip pat gana tiksliai nustatė karšto juodojo ledo, kuris iš esmės yra nauja materijos forma, savybes.
Superjoninio ledo gavimas laboratorijoje leis mokslininkams geriau suprasti, kaip formuojasi planetos, ir dar tiksliau suprasti, kur ieškoti nežemiškos gyvybės.
Taip pat manoma, kad toks ledas gana paplitęs tokiose planetose kaip Uranas ir Neptūnas, ir tikėtina, kad būtent tokio ledo sankaupos gali generuoti šių planetų magnetinius laukus.
Mokslininkai vis dar turi atlikti daugybę eksperimentų, kad suprastų, kaip karštas juodasis ledas elgiasi skirtingomis sąlygomis. Na, o jau atliktų darbų rezultatais mokslininkai pasidalijo žurnalo „Nature Physics“ puslapiuose.
Ar jums patiko medžiaga? Tada įvertinkite jį ir nepamirškite užsiprenumeruoti kanalo. Ačiū už dėmesį!