Subtilus klausimas, ką daryti su per laidotuves gautomis nosinėmis
Rusijoje yra daug tradicijų, atsiradusių SSRS egzistavimo metu. Tuo metu dar buvo gyvi žmonės, kurie buvo auklėjami pagal krikščioniškas tradicijas. Bet dėl to, kad tuo metu buvo vykdomi rimti Bažnyčios ir tikinčiųjų persekiojimai, taip ir buvo represijas, tada žmonės visaip stengėsi savo krikščioniškus įpročius užmaskuoti kai kuriais atributais pasaulietinis gyvenimas.
Iš kur atsiranda ženklai ir papročiai?
Ir jie turėjo rimtai užmaskuoti ritualus. Priešingu atveju visa šeima galėtų vykti į tolimas vietas, iš kurių grįždavo nedaugelis.
Pavyzdžiui, vietoj kalėdinės eglutės pastatykite naujametę eglutę ir „laikykite“ ją iki Kalėdų. Radonicoje susirinkti į minėjimą ne bažnyčioje ar namuose, o kapinėse, iš kurių nedrįso išvaryti net valdžios. O mirusiojo sielai įamžinti žmonėms dovanokite ne ikonas, o nosines, kuriomis būtų galima nubraukti ašaras, arba laikyti žvakę, kad nuo jos vaškas nenuvarvėtų ant drabužių.
Tačiau ši karta išėjo, žinant tikrąją tam tikrų ritualų prasmę, liko kita. Ji jau gerai pažinojo tik išorinę pusę. Tai yra, naudojant tuos pačius pavyzdžius – tai „blogas ženklas“ pašalinti medį iki sausio 7 d. Kad Radonicoje būtina eiti į kapines, o ten valgyti ir gerti, kad būtų įamžintos mirusiųjų sielos. Kad per laidotuves atėjusiems atsisveikinti su velioniu būtų įteikta griežtai 40 nosinaičių. Kitaip blogai...
Tikinčiųjų represijų nebėra, bet žmonės vis dar tiki kažkokiais kvailais ženklais, bijo daryti tam tikrus dalykus. Nors aišku, kad viskas priklauso nuo paties žmogaus, o ne nuo to, kaip jis pasielgė su paskutiniu atsisveikinimu su geru draugu įteikta nosine.
Beje, ką daryti su laidotuvėse įteikta nosine?
Dar kartą prisiminkime – tai tik prieš kurį laiką atsiradusi tradicija. Šalikas yra tik audinio gabalas, neturintis jokio ženklo ar ritualinės reikšmės. Suprask – šios nosinės vakar ar šiandien gulėjo parduotuvės lentynoje. Juos už pinigus nupirko velionio artimieji, atnešė į karstą ir padovanojo tau, kad kurį laiką jį prisimintum. Viskas, ant šių nosinių nebėra antspaudo!
Todėl net jei apėjęs už kampo išmesi jį į šiukšliadėžę, tai tik reikš, kad esi neabejingas šiam skudurui. Pavyzdžiui, naudojate vienkartines nosines ir nenorite šiukšlinti savo krepšio ar kišenių. Tavo valia. Nėra nieko blogo. Ir mirusįjį prisiminsite tiek dažnai, kiek jis, jūsų nuomone, nusipelno.
Pažįstu vieną moterį, kuri kiekvieną nosinę įdeda į voką ir pasirašo. Tada kažkuriuo momentu, pavyzdžiui, į tą Radonicą, jis pereina šiuos vokus ir geru žodžiu prisimena žmones. Tai jos asmeninė tradicija.
O kai kurie tiesiog grįžta namo, išplauna šią skarelę, o paskui naudoja, kaip ir visas kitas skaras, jau seniai pamiršę, iš kur ji atsirado.
Visos šios galimybės turi teisę į gyvybę. Atminkite, kad tai tik audinys.
Ko nedaryti
Nereikėtų šios nosinės neštis į bažnyčią per kokias nors šventes ir bandyti ją „pašventinti“, pakeičiant po purkštuvu. Tai galima padaryti tik gavus kunigo leidimą. Ir vargu ar jis duos tokį leidimą, nes tokiu atveju visi tau uždėti drabužiai tampa „pašventinti“, nes tai irgi audinys. Tai daryti kvaila ir visiškai neteisinga. Nors girdėjau, kad kai kurie žmonės taip daro, o paskui laiko šią skarelę kaip savotišką šventovę. Tai netgi šventvagiška.
Jūs neturėtumėte deginti nosinės. Jei jums jo nereikia, išmeskite. Kaip jau sakiau aukščiau, tai nieko nereiškia. Tačiau yra žmonių, kurie paniškai bijo ką nors parsinešti iš laidotuvių. Ir jie yra pasirengę virsti pelenais, kad būtų išvalyti. Atlikti tokį ritualą yra tikra pagonybė. Ir tokie dalykai tikrai bus pasmerkti.
Neskirkite tokių dalykų reikšmės, geriau pastudijuokite stačiatikių tradicijas.