Jei Violeta dingsta žiemą: 3 veiksmingi patarimai, kaip išspręsti problemas

Ar nori, kad visos tavo žibuoklės gyventų iki pavasario, o koks išdavikas įžūliai kabintų lapus? Tada ugningas fejerverkas, bendražygiai patalpų floriste! Šiandien darbotvarkėje – patarimai, kaip stabilizuoti situaciją, kas sumažins žibuoklių praradimą iki minimumo.

Kodėl žiemą taip lengva prarasti violetinę?

Žiema yra sunkus laikas daugumos kambarinių augalų gyvenime. Tačiau žibuoklių problemos vis tiek šiek tiek skiriasi nuo daugumos kaimynų ant palangės problemų. Kol pelargonijos siekia dangaus aukščio ir dėl šviesos trūkumo praranda lapą po lapo, žibuoklių šaknys pradeda pūti. Juk jie mažiau reiklūs apšvietimui. Tačiau jie yra labiau pažeidžiami šalčio ir vandens pertekliaus.

Būtent šaknų puvinys sukelia žiemos nuostolius Saintpaulias gretose. Pagrindinis jo bruožas – vangūs lapai – dažniausiai pasirodo net tada, kai vazono viduje nėra ką taupyti. Būkite atsargūs, drauge: būkite iniciatyvūs!

1 patarimas: saugokite violetinę nuo šalčio

Violetinė lengvai išgyvens šlapią dirvą, jei temperatūra yra aukšta. Tačiau nuo lango stiklo visada tvyro šaltukas: padėkite ant jo ranką ir pajuskite, ką žibuoklė patiria.

Idealus variantas yra uždėti apsauginį ekraną iš folijos izoliacijos, polistirolo ar bet kokios kitos izoliacijos, kurios aukštis būtų violetinių puodų aukštis. Juk svarbiausia apsaugoti šaknis nuo šalčio aidų. Mačiau labai kuriozišką variantą su skaidriais plastikiniais maisto indų dangteliais: iš tolo atrodo, kad ant lango nieko nėra.

Tiesą sakant, dėl neestetiško apsauginio ekrano pobūdžio jį padaryti gali tik fanatiškas žibuoklių žinovas. Siūlau daugumai piliečių imtis pusės priemonių.:

• Palikę violetinę ant lango, vis tiek atitraukite ją nuo stiklo. Būtinai įsitikinkite, kad lapai nesiremia į jį.
• Nevėdinkite kambario, kol ant palangės stovi žibuoklės. Ant lapų rasite baltų dėmių, ir tai bus mažiausia problema.
• Sodinant nenaudokite keraminių vazonų ir keramzito. Jie akimirksniu atšąla ir pamažu įkaista, dar labiau „užšaldydami“ šaknis.

Ir, kaip rodo praktika, dažnai pakanka ir pusės priemonių. Jei laikysitės 2 patarimo.

2 patarimas: neperpildykite

Niekas neapsaugo žibuoklės geriau nei mažas vazonėlis (mažas yra ne didesnis kaip 12 cm skersmens! Taip, jai to pakanka!) Ir oro dirvožemis be juodos žemės iš sodo. Niekada nesupratau žmonių, kurie Senpauliams duoda daugiau ir riebesnių: jiems nereikia tokio dosnumo, apie kurį dabar kalbama iš kiekvienos geležies...

Bet bet kokiu atveju, drauge, žiemą žibuoklė turi būti laistoma kuo atidžiau. Neperdžiūvimas ar potvynis. Dabar niekada nepalikite padėklo vandenyje, tuo augalai džiaugėsi vasarą. O jei praktikuojate laistymą apačioje, vandenį nuleiskite, kai tik žemė bus prisotinta.

3 patarimas: tinkamai maitinkite violetinę žiemą

Violetinės neturi žiemos ramybės periodo. Jie nepailsi, sulėtina greitį. O kai kurios net gausiai žydi. Todėl maitinimas ne sustabdomas, o sumažinamas:

• 1 kartą per 2 savaites mineralinės trąšos tręšiamos per pusę dozės.
• Mineralinės trąšos tręšiamos kartą per mėnesį visa doze.

Kuris variantas patogesnis – rinkitės. Rezultatas yra tas pats pliusas arba minusas.

Ir ne veltui akcentavau – mineralinės trąšos. Kad ir kaip mėgtumėte skystą vermikompostą ar bananų žieveles, žiemą apie jas pamirškite. Bet kokia organinė medžiaga kartais padidina šaknų puvinio riziką. Ir aš nuoširdžiai tikiu, kad jūs nesate pasiruošę rizikuoti savo žibuoklių.

Ar jums patinka Saintpaulias ir ar tai buvo naudinga? Spausk, drauge, „Nykščiai aukštyn“!
Pagarbiai, nerimauju dėl žibuoklių Fiodoro Tyapkino-Sklyankino.