Ne tik Marsas, o 2023 metais mokslininkai nusiųs laivą į Venerą ieškoti gyvybės ženklų planetos debesyse
Nežemiškos gyvybės pėdsakų paieška (nors ir primityvios formos) yra viena iš svarbiausių užduočių, su kuriomis susiduria mokslininkai, tyrinėjantys tiek mūsų saulės sistemą, tiek giliąją erdvę. Todėl visame pasaulyje pradedamos įvairios misijos.
Taigi, įgyvendindami kitą misiją, pavadintą „Venus Life Finder“, mokslininkai į Venerą nusiųs kelis įrenginius – pagrindinę užduotį. kuris ieškos gyvybės pėdsakų tankiuose planetos rūgščių debesyse, o pirmasis laivas su zondu į planetą bus išsiųstas jau 2023 m.
Kodėl mokslininkai taip domisi Venera
Taigi, jei jūs ir aš pažvelgsime į Venerą, tai iš pirmo žvilgsnio mums tai atrodys ne itin svetinga vieta. Iš tiesų, kaip žinote, jo paviršiuje temperatūra siekia nemažus 464 laipsnius Celsijaus (švinas tokioje temperatūroje jau yra skystas).
Bet temperatūra nėra tokia bloga. Veneros atmosfera beveik visiškai sudaryta iš anglies dioksido, o slėgis jos paviršiuje siekia 92 Žemės atmosferas.
Ir, atrodytų, tokiomis sąlygomis apie jokią gyvybę paviršiuje negali būti nė kalbos. Tačiau mokslininkai nebando rasti gyvybės Veneros paviršiuje ir nusprendė atidžiai ištirti jos atmosferą.
Iš tiesų, tikėtina, kad tarp sieros rūgšties garų 48–60 kilometrų aukštyje nuo planetos paviršiaus gali būti slepiasi vadinamosios „oazės“, kuriose ir temperatūra, ir slėgis yra ženkliai žemesni, o gali net turėti vandens. Teoriškai tokia aplinka gali būti tinkama kai kuriems mikroorganizmams.
Taigi, tyrinėdami Veneros atmosferą, mokslininkai 2020 m. rugsėjį aptiko dujų, tokių kaip fosfinas, pėdsakus. Reikalas tas, kad Žemėje šias dujas didžiąja dalimi gamina anaerobiniai mikrobai. Paprasčiau tariant, tokių dujų pėdsakai atmosferoje gali veikti kaip biologinis žymeklis ir gyvybės buvimas kitose planetose, nors ir primityvios formos.
Tai sudomino daugelį mokslininkų. Kita mokslininkų grupė nusprendė dar kartą patikrinti ankstesnes išvadas. Po kelių mėnesių ji padarė išvadą, kad Veneros atmosferoje aptiktas visai ne fosfinas, o įprastas sieros dioksidas – įprastas Veneros atmosferos komponentas.
O norint visiškai pašalinti šiuos skirtumus, buvo nuspręsta į Veneros atmosferą pasiųsti specialius tyrimo zondus.
Taigi per artimiausius dešimt metų į Venerą bus išsiųsti mažiausiai trys erdvėlaiviai, o kiekvienas kitas bus įrengtas priklausomai nuo ankstesnės misijos rezultatų.
Kaip jie ieškos gyvybės ženklų Veneroje
O pirmasis etapas pagal planą turėtų prasidėti jau 2023 metų gegužę, kai nešėja Electron į Venerą buvo pristatytas fotonų aparatas, kuris, patekęs į netoli Veneros orbitą, nuleis zondą į planetos atmosferą tirti. jo sudėtis.
Taip ant zondo bus sumontuotas autofluorescencinis nefelometras ir, kai tik bus aptiktas garų debesis, skleis lazerio spindulį. O jei jame yra organinių ar sudėtingų molekulių, lazeris privers jas švytėti.
Žinoma, tokiu būdu neįmanoma nustatyti organinės molekulės priešais mus ar ne, bet pats jų faktas aptikimas (arba nebuvimas) parodys, kad atmosferoje vis dar yra tam tikros medžiagos, kuri turi būti arti tyrinėti.
Be to, zondas taip pat tirs atmosferoje esančių lašelių formą. Esmė ta, kad sieros rūgštis sudarys idealias sferas, o bet kokia forma, išskyrus sferą, parodys, kad atmosferoje yra kitų skysčių.
Mokslininkai mano, kad įrenginys veiks tik tris minutes, tačiau šio laiko turėtų pakakti duomenims surinkti ir perduoti į Žemę.
Antroji misija turėtų įvykti 2025 m. Tada į Venerą bus nusiųstas prietaisas su balionu laive, kuris turėtų veikti Veneros atmosferoje. apie dvi savaites 52 kilometrų aukštyje, analizuodami paimtus oro mėginius ir ieškodami vandens pėdsakų pora.
Na, o trečioji misija numatyta 2029 m. Būtent tada mokslininkai planuoja užfiksuoti dalį atmosferos ir pristatyti ją į Žemę tolesniam tyrimui laboratorijose.
Na, o mes stebėsime šio ambicingo projekto įgyvendinimą.
Jei medžiaga jums patiko, nepamirškite jos įvertinti ir ačiū už dėmesį!