Su šiuo žaislu ant Kalėdų eglutės yra galimybė švęsti įkurtuves Naujaisiais metais!

Pats mistiškiausias ir magiškiausias metas – Naujieji metai ir Kalėdos. Kiekvienas mūsų šalies žmogus po varpeliais išreiškia norą, įžengdamas į naują gyvenimo etapą. Vieni prašo sveikatos, kiti daug pinigų, treti svajoja rasti savo stogą virš galvos, nors ir nedidelį, bet nuosavą būstą.

Ir šiuo atžvilgiu noriu aprašyti istoriją, kuri yra visiškai tikra, bet neįtikėtinai magiška ir neįtikėtina. Nėra jokio mokslinio paaiškinimo, kas nutiko. Svetos draugas apie tai papasakojo, tai nesmerkit uz kiek pirkau, del to ir parduodu. Iš anksto leidau Svetlanai perskaityti, ji pasakė, kad taip.

Magiškas žaislas

Sveta turi ne itin artimą draugą, su kuriuo karts nuo karto susitinka ir bendrauja. Jau porą – trejus metus su ja vakarieniauja iki kovo 8-osios, keičiasi naujienomis, dovanoja vienas kitam dovanas ir, iki užkimimo pasikalbėję, beveik metus išsibarstė. Ir paskutinį kartą Sveta pastebėjo, kad draugė jai jau ne kartą yra sakiusi, kad buvo pakviesta į įkurtuvių šventę. Klausia patarimo, ką padovanoti naujakuriams, kad nebūtų labai brangu, bet naudinga.

Sveta juokavo, kad jos draugė kur nors susiranda draugų, kraustosi į naują būstą, koks čia bumas? Į ką ji, tuoj rimta, tyliai jai atsakė: „Nes stebuklingas namas veikia“. Ir tada Sveta sužinojo istoriją, kuri atrodė visiškai nereali ir nutolusi.

Draugės giminaitė turi stebuklingą naujametinį žaislą – apsnigtą namą. Pasirodo, jei pakabinsite jį ant Naujųjų metų eglutės, kitais metais tikrai galėsite persikelti į savo namus.

Kam jau pavyko

Sveta ėmė juoktis, tačiau draugė pasakojo, kad moteris iš artimųjų, atsikrausčiusių į močiutės butą, gavo nereikalingą dėžutę su eglutės papuošimais. Ji pati paprašė žaislus jai duoti kaip atminimą, ką jie ir padarė, nes ketino juos išmesti.

Toje dėžėje buvo maža kartoninė dėžutė, kurioje buvo tik vienas stiklinis namelis, niekuo neišsiskiriantis. Ir raštelis su užrašu „Įkurtuvėms“. Apačioje buvo parašyta „Puošiu Naujųjų metų eglutę, linkiu švęsti įkurtuves“. O draugė, tuo metu gyvenusi nakvynės namuose, negalvodama šiais žodžiais namą pakabino ant savo mažos eglutės. O po mėnesio verslo kelionėje ji sutiko kolegą, už kurios ištekėjo. Jis baigė statyti kaimo namą ir prieš kitus naujus metus šventė įkurtuves.

Kitais metais ji nusprendė išbandyti stebuklingą namą ir padovanojo jį savo pusbroliui. Ir ji, padariusi viską, kaip parašyta, gavo būstą iš savo skyriaus, nors buvo labai toli eilėje ir nesitikėjo.

Paaiškėjo, kad namas veikia, tada stebuklingo žaislo savininkas jį padovanojo artimam draugui. Ir ji pasirodė esanti vienintelė savo prosenelės buto paveldėtoja. Žinoma, ji su ja piršliavosi daug metų, tačiau buvo didžiulė minia grobuoniškų giminaičių. Močiutės testamentas buvo ginčijamas teisme, tačiau į teismą atvyko keli kaimynai, močiutės pažįstami, kurie pasakė, kad ją prižiūrėjo mergina, o jos artimųjų nematė. Ir valia atsistojo prieš visus šansus.

O šiemet Svetlanos draugei buvo pažadėtas stebuklingas namas. Ji nuomojasi namą, bet neturi nei močiučių, nei vyrų pažįstamų, nei eilės į žinybinį butą, tad abejonės labai didelės. Ar namas veiks – pasakysiu vėliau. Laukia visi metai.

Štai tokia „naujametinė pasaka“, apie kurią sužinojau iš savo merginos. Ar tai stebuklas, ar sutapimas? Tačiau netrukus ateis Naujieji metai ir Kalėdos – stebuklų metas!