Mokslininkai pasidalino pirmaisiais asteroido Ryugu dalelių analizės rezultatais, tirti fragmentai turi daugybę unikalių savybių
Mokslininkai atliko pirminę asteroido Ryugu mėginių analizę, kurie buvo gauti naudojant Hayabusa2 aparatą ir buvo atgabenti į Žemę specialiame konteineryje 2020 metų gruodžio 6 dieną. Ir jau spėjome pasidalinti pirmaisiais gautais rezultatais, apie kuriuos ir bus kalbama šioje medžiagoje.
Asteroidas Ryugu ir jo fragmentai Žemėje
Taigi, asteroidas, pavadintas 162173 Ryugu, yra 900 metrų skersmens ir sukasi aplink mūsų žvaigždę orbita, esančia tarp Marso ir Žemės, kartais kertant Žemės orbitą.
Šis objektas priskiriamas „C“ tipo asteroidų klasei, kuri greičiausiai (pagal teorines mokslininkų prielaidas) susideda iš vadinamoji pirminė medžiaga (dujos ir dulkės), iš kurios prieš milijardus metų susiformavo mūsų saulės sistema atgal.
Taigi dar 2019 metais į šį asteroidą buvo išsiųstas Japonijos kosminis modulis Hayabusa2, prieš kurį užduotis buvo paimti asteroido Ryugu pavyzdžius ir, svarbiausia, grąžinti juos į Žemę vėliau studijuojant.
Mėginiai buvo sėkmingai paimti, o jau 2020 metų gruodžio 6 dieną Ryugu fragmentai buvo patalpinti į specialų sandarų indą ir nugabenti į Žemę nusileidimo kapsulėje. Taigi į Žemę atkeliavo apie 5,4 gramo medžiagos. Šiuo atveju didžiausių fragmentų skersmuo yra 8 milimetrai, o mažiausių - tik 1 milimetras.
Ką mokslininkams pavyko išsiaiškinti iš Ryugu fragmentų analizės
Taigi, pirminė analizė parodė, kad šie mėginiai yra seniausia medžiaga, kuri kada nors buvo ištirta laboratorijose. Kol kas taikomi algoritmai neleido net apytiksliai nustatyti fragmentų amžiaus, tačiau mokslininkai tikiuosi, kad kiti metodai vis tiek leis mums nustatyti bent apytikslį formavimo laiką asteroidas.
Vizualiai Ryugu fragmentai atrodo kaip labai juodi mažų akmenėlių gabalėliai, susimaišę su tomis pačiomis juodomis dulkėmis.
Siekiant visiškai pašalinti žemės atmosferos poveikį, medžiagos buvo laikomos arba visiškame vakuume, arba aplinkoje, pripildytoje gryno azoto. Mokslininkai ištyrė mėginius optiniu mikroskopu ir kitais instrumentais, siekdami nustatyti bangų sugerties ir atspindžio laipsnį įvairiuose spektruose.
Atlikę šią analizę, mokslininkai nustatė, kad mėginiai atspindi tik 2–3% ant jų patenkančio šviesos srauto. Taip pat mokslininkus nustebino itin didelis poringumas (tai reiškia, kad medžiagoje yra didelių tuštumų), kuris pasirodė esąs žymiai didesnis nei kitų žinomų anglies turinčių meteoritų.
Be to, buvo naudojama technika, žinoma kaip hiperspektrinė mikroskopija, kuri leido atidžiau pažvelgti į asteroidų mėginių sudėtį.
Taigi mokslininkai nustatė, kad uolienų pavyzdžiai sudaryti iš vadinamosios „hidratuotos matricos“. Taip pat rasta junginių, kuriuose gausu amoniako, pėdsakų molio ir kt. inkliuzai.
Tai yra pagrindiniai duomenys, kuriais mokslininkai pasidalino žurnalo „Live Science“ puslapiuose. Daugiau informacijos leis toliau tirti mėginius. Taigi, tolesnis mėginiuose rastų organinių junginių tyrimas suteiks aiškesnį supratimą apie tai, kaip susiformavo asteroidas Ryugu.
Na, o lauksime kitų mokslininkų publikacijų, o kas žino, ką bus galima sužinoti apie mūsų namų – Saulės sistemos – sudėtį ir istoriją.
Ar jums patiko medžiaga? Tada įvertinkite jį ir nepamirškite užsiprenumeruoti kanalo. Ačiū už dėmesį!