Jokiu būdu netręškite serbentų bulvių lupenomis, kitaip išeis kaip pas mane
Mama išmokė serbentus tręšti bulvių lupenomis. Lukštus ji visada rinkdavo žiemą nuskususi bulves ir jas išdžiovindavo. O pavasarį kartu su humusu užkasė po krūmais. Arba žiemą ji mėtydavo žieveles po serbentais tiesiai į sniegą. Jie turi būti palaidoti, sumaišyti su žeme, kad valymas būtų gerai supuvęs. Todėl mūsų uogos visada buvo nuostabios, saldžios ir didelės.
Mes su seserimi visada darėme tą patį, net negalvodami, kad šis tręšimo būdas gali turėti spąstų.
Kaip tręšiau serbentus lupenomis
Norėdami išsamiau apibūdinti šį metodą, jis yra toks:
Žiemą bulvių lupenas įdėdavau į dėžutę ir išdžiovindavau ant radiatoriaus, paskui išnešdavau į balkoną, kad neprasidėtų dygliai. Kai savaitgalį eidavome į sodą, pavyzdžiui, į pirtį, pyliau juos po serbentais, kol nebuvo per daug sniego. Apie 3-4 kartus. Tada atsirado dreifai, aišku, prie serbentų nėjau. Valymas šiuo laikotarpiu buvo tiesiog išmestas. Pavasarį, kai atėjo laikas užpilti serbentus, nutirpus didžiajai daliai sniego, vis tiek kaupiau valymą ir vėl atnešiau papildomų porcijų. Iš viso maždaug pusė kibiro vienam krūmui.
Pavasarį jau buvo trąšos, o kartu su sniegu į dirvą pateko naudingos medžiagos. Be to, lukštai tamsūs, saulėje sušilo ir sniegas geriau tirpo po krūmais. Tai prisidėjo prie ankstesnio žydėjimo ir vaisių užuomazgų dėjimo.
Be to, pastaruosius dvejus metus, kai gyvename savo namuose, serbentus nuolat tręšiau lupenomis. Jau prasidėjus šaltiems orams ji pradėjo dengti krūmus valymo ir komposto mišiniu.
Netikėta komplikacija
Bet vakar man paskambino sesuo ir visiškai panikavusi pradėjo pasakoti, kad turi problemų su serbentais. Ji atvyko į vasarnamį, priėjo prie krūmų ir pamatė, kad aplink juos daug pėdsakų. Juos apžiūrėjusi ji suprato, kad pėdsakus paliko pelės. O kai kasiau sniegą, pamačiau, kad jauni vienmečiai ūgliai nugraužti, nuo jų nuimta žievė.
Paaiškėjo, kad ji bulvių lupenomis priviliojo peles, kurios šiltu oru ramiai vaikšto. Ir tie, žinoma, pateko į saldžius jaunus stiebus.
Taip atsitiko pirmą kartą po daugelio metų, kai naudojame panašų tręšimo būdą. Žinoma, iš karto nutraukiu šią praktiką, kad taip neatsitiktų. Tuo tarpu ji nusileido ir trypė sniegą aplink krūmus, kad suspaustų ir neleistų ramiai jame judėti graužikams.
Sesuo sako, kad ne tik pelių, bet ir kačių pėdsakai. Tai reiškia, kad katės, kurias neatsakingi vasarotojai apleidžia soduose, saugo krūmus, kur eina pelės. O šių gyvūnų yra gana daug, nes jie ne tik laikosi šaltyje, bet ir sugeba daugintis, išveisdami žmonėms nebepažįstamus palikuonis.
Nenuostabu, kad mano sesuo savaitgaliais važiuoja šerti šių vargšų kačių į šalį. Tikriausiai jie padėjo jai išgelbėti kai kuriuos serbentus.