Mokslininkai nustatė septynias potencialiai tinkamas gyventi Saulės sistemos vietas
Tyrimų grupė iš Niujorko universiteto Abu Dabio atliko gana įdomių tyrimų. Mokslininkai išanalizavo daugumą Saulės sistemos objektų ir atrinko septynis objektus, kuriuose su didele tikimybe gali būti gyvybė.
Apie šią atrankos techniką ir jos rezultatus kalbėsime šioje medžiagoje.
Saulės sistemos potencialiai tinkamų gyventi vietų atrankos metodas
Taigi savo gana neįprastame darbe mokslininkai taikė naują metodą, pagrįstą mikrobų gyvenamumo indeksu (MHI).
Šis parametras parodo, kiek ta ar kita aplinka yra tinkama sėkmingam ekstremofilų (organizmų, gebančių išgyventi ekstremaliausiomis sąlygomis Žemėje) vystymuisi.
Šis darbas buvo atliktas keliais lygiais. Ir iš pradžių mokslininkai išplatino šešis svarbius parametrus, kurie gali turėti įtakos tinkamumui gyventi:
- Temperatūra.
- Slėgis.
- UV poveikis.
- Jonizuojanti radiacija.
- HP lygis.
- Aplinkos druskingumas.
Antrajame etape mokslininkai nustatė pagrindinius aplinkos tipus, kuriuose iš esmės gali egzistuoti gyvybė:
- Lediniai planetų poliai.
- žemyno paviršius.
- Požeminis ledas.
- Vidinės žemyno ertmės.
- Vandenynas.
- Vandenyno dugnas.
- Geoterminės veiklos šaltiniai.
Taigi, trečiajame savo darbo etape mokslininkai atrinko mažiausiai septynis Saulės sistemos objektus, kuriuose gali gyventi gyvi mikroorganizmai.
Taigi kur Saulės sistemoje gali slėptis gyvybė?
Taigi, remiantis atlikta atranka, gyvybė greičiausiai randama Encelade, būtent Saturno palydovo geoterminėje sistemoje.
Būtent šis objektas gavo penkis iš penkių pagal tikimybę būti apgyvendintam (išskyrus jonizuojančiąją spinduliuotę, apie kurią mokslininkai tiesiog neturi duomenų).
Taip pat kandidatų į gyvenamąją vietą sąraše buvo mūsų raudonasis kaimynas – Marsas, Europa (Jupiterio palydovas).
Be to, sąraše yra Titanas (didžiausias Saturno palydovas), Ganimedas su Callisto (abu sukasi aplink Jupiteris) ir net Plutonas, nors šie kandidatai turi mažiau palankias sąlygas išlikti ir vystytis ekstremofilai.
Norint patvirtinti ar paneigti gyvybės buvimą šiuose Saulės sistemos objektuose, būtina juos tirti erdvėlaivių pagalba, ir šia kryptimi vyksta darbai.
Pavyzdžiui, kuriama „Europa Clipper“ misija, skirta Europos studijoms.
Taigi belieka palaukti, kol šis erdvėlaivis nusileis ant Jupiterio palydovo ir perduos duomenis apie pradinę paviršiaus analizę.
Tuo tarpu, jei jums patiko medžiaga, nepamirškite jos įvertinti, taip pat užsiprenumeruokite kanalą. Taip pat daug įdomių dalykų yra paskelbta mūsų kanale Telegrama. Prenumeruokite, kad nepraleistumėte naujo turinio.
Ačiu už dėmesį!