Mokslininkai pirmą kartą istorijoje pastebėjo, kaip gyvos ląstelės reaguoja į elektromagnetinį lauką

Vienas ryškiausių šeštųjų pojūčių tarp gyvūnų yra gebėjimas aptikti ir naršyti erdvėje esančius magnetinius laukus (magnetorecepcija).

Iki šiol mokslininkai negalėjo paaiškinti, kaip veikia šis reiškinys, tačiau japonų mokslininkams pavyko žengti dar vieną žingsnį link sprendimo. Pirmą kartą istorijoje jiems pavyko stebėti, kaip gyvos ląstelės reaguoja į magnetinius laukus.

Orientacija pagal magnetinį lauką - puiki mįslė, kurią jie nusprendė išspręsti

Yra žinoma, kad kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, paukščiai, šikšnosparniai, unguriai, banginiai ir, kai kurių tyrimų duomenimis, net žmonės, puikiai orientuojasi ypatingu būdu, jausdami Žemės magnetinį lauką. Kaip veikia šis mechanizmas, nėra iki galo žinoma, tačiau yra labai daug labai skirtingų hipotezių.

Taigi, pagal labiausiai paplitusią versiją, viskas susiję su specialiomis cheminėmis reakcijomis, kurios ląstelėse kyla dėl vadinamojo radikalaus porų mechanizmo.

Paprasčiau tariant, jei šviesos poveikis gali sužadinti kai kurias molekules, tada elektronai galės aktyviai judėti tarp molekulių. Tokiu atveju gali susidaryti molekulių poros, kurių kiekviename yra po vieną elektroną. Ši pora vadinama radialine.

Taigi, jei tokiose porose esančių elektronų sukimosi būsenos yra vienodos, tai jie lėtai pereis į chemines reakcijas. Jei jos yra skirtingos, reakcijos vyks daug greičiau.

Taigi idėja yra ta, kad kadangi elektromagnetiniai laukai gali paveikti sukimosi būsenas elektronai molekulėse, jie taip pat gali sukelti chemines reakcijas, kurios keičia elgesį gyvūnai.

Eksperimento eiga ir stebinantys rezultatai

Remdamiesi šia teorija, Japonijos mokslininkai iš Tokijo universiteto nusprendė ištirti HeLa ląsteles (dažniausiai naudojamas ląsteles laboratoriniams eksperimentams). Buvo nuspręsta sutelkti dėmesį į ląstelių molekules falvin, kurios fluorescuoja mėlynoje šviesoje.

Taigi mokslinė grupė pradėjo apšvitinti pasirinktas ląsteles mėlyna šviesa, kad būtų pradėtas fluorescencijos procesas, ir tada jos buvo veikiamos magnetinio lauko 4 sekundžių intervalu. Be to, kai tik magnetinis laukas paveikė ląsteles, ląstelių radiacijos intensyvumas sumažėjo maždaug 3,5%.

Iš gautų rezultatų mokslininkai padarė išvadą, kad tamsėjimo procesas rodo radikalių poros mechanizmo procesą. Taigi magnetinis laukas veikia daugybę radikalų porų, verčiančių elektronus įgyja tas pačias sukimosi būsenas ir tokiu būdu pašalina jas iš cheminio proceso ir taip sumažina švyti.

Tuo pačiu metu magnetinio lauko stipris buvo lyginamas su magneto stiprumu, kurį dažniausiai kabiname ant šaldytuvų. Žinoma, Žemės magnetinis laukas yra žymiai mažesnis nei naudojamas eksperimente, tačiau kaip paradoksaliai tai skamba mokslininkai mano, kad daug silpnesni magnetai gali palengvinti radikalų elektronų sukimosi būsenų perjungimą poros.

Norėdami patvirtinti šį faktą, mokslininkai atliks naują eksperimentų seriją, o inžinieriai šio eksperimento rezultatais pasidalijo žurnalo puslapiuose. Nacionalinės mokslų akademijos darbai.

Jei jums patiko medžiaga, tada uždėkite nykščius ir užsiprenumeruokite. Ačiū už dėmesį!