Marsaeigis Perseverance pagaliau ištyrė neįprastas purpurines dėmes ant Marso uolų
Mokslininkai pagaliau atliko neįprastų purpurinių dėmių ant uolų analizę, naudodami roverio įrangą.
Iš pradžių šiuos darinius jau tolimajame aštuntajame dešimtmetyje aptiko vikingų prietaisai. Ir po kurio laiko ekspertai suprato, kad šios dėmės yra dariniai, kurie savo struktūra primena kažką panašaus į ploną plėvelę.
Inžinieriai, tiesiogiai dirbantys su marsaeigiu, naudojo kelis įrankius iš karto studijuodami švietimą. Taigi, visų pirma, buvo naudojama specializuota „Mastcam-Z“ kamera, turinti filtrų rinkinį, blokuoja tam tikrus šviesos bangos ilgius, ir dėl to mokslininkai gali apytiksliai suprasti veislės sudėtis.
Mokslininkai taip pat naudojo „SuperCam“ kamerą, kurioje yra įmontuotas galingas lazeris, leidžiantis tiesiogine prasme išgarinti uolieną ir taip gauti tikslias spektroskopines charakteristikas.
O „Perseverance“ sumontuoti jautrūs mikrofonai leidžia pagauti vadinamąjį „spragtelėjimą“ lazerio šūvio metu ir taip pagal garsą nustatyti uolos tankį.
Taigi, pasitelkę visą šį arsenalą, mokslininkai išsiaiškino, kad šios liūdnai pagarsėjusios dėmės susideda iš įvairių geležies oksidų, kurie papildomai praturtinti vandeniliu ir magniu.
O vandenilio buvimas leidžia daryti prielaidą, kad šios dėmės susidarė veikiant vandeniui. Dvigubai smalsu, kad marsaeigis dabar tiria magmines uolienas, o ne aria ežero kraterio nuosėdas.
Be to, tokiomis dėmėmis domisi ir astrobiologai, mat panašių darinių Žemėje atsirado dar gyvuojant bakterijoms.
Na, mes stebėsime naujus roverio atradimus. Iš tiesų, visiškai įmanoma, kad anksčiau ar vėliau jis ras įrodymų, kad Marse (nors ir senovėje) egzistuoja gyvybė.
Na, o jei jums patiko medžiaga, nepamirškite jos įvertinti, taip pat užsiprenumeruokite kanalą. Ačiū už dėmesį!